Liepos 17-osios rytą Trakų pusiasalio pilis prisipildė ypatingo šurmulio – čia, tarp senųjų mūrų ir ežerų atspindžių, vyko kūrybinės dirbtuvės „LDK knygrišystė: nuo gotikos iki baroko“. Šiame istorinės atminties ir kūrybos kupiname renginyje dalyvavo ir penkios Plungės viešosios bibliotekos darbuotojos: Aušra iš Platelių, Lina iš Varkalių, Virginija iš Aleksandravo, Rima iš Alsėdžių ir Dalia iš vaikų ir jaunimo bibliotekos. Kiekviena jų atvyko ne tik pasisemti žinių, bet ir prisiliesti prie gyvosios knygos istorijos.

Rytas Trakų istorijos muziejuje prasidėjo jaukiai – su kava ir šypsenomis, viename iš pilies bokštų, kur įkurta „Knygos kelio“ erdvėje. Čia merginų laukė Aleksandras supažindinęs su spausdinimo presu, atkurtu pagal paties Johanno Gutenbergo išradimą. Kiekviena dalyvė galėjo ne tik sužinoti rašto raidos istoriją, bet ir pati išbandyti šio įrenginio veikimą.
Vėliau sekė įkvepianti Rimo Supranavičiaus paskaita apie valstybingumo simbolius XVI–XVII a. LDK įrišų kultūroje, bei didelę svarbą turėjusią ir tebeturinčią knygrišio profesiją. Tai buvo gyvas pasakojimas ne tik apie tai, kaip knygos viršelis gali kalbėti apie tautos dvasią, bet ir tai kaip svarbu tą dvasią išlaikyti ir šiandien.
Po pietų, kai pilies kiemą jau glostė šiltesni saulės spinduliai, prasidėjo praktinė dalis – knygrišystė. Dalyvės lankstė popieriaus lapus, formavo lankus ir siūdamos juos prie viršelio, gaminosi nuostabias knygas, kuriose vėliau nuguls gražiausios jų mintys. Dekoruodamos Italijoje apdirbtos jaučio odos viršelius žalvariniais spaudais, kiekviena jų knygas padarė dar asmeniškesnes.

Dirbtuvės baigėsi šiltu susitikimo aptarimu, o vėliau – pasivaikščiojimu po likusius Trakų istorinio muziejaus bokštus, kurių kiekviename įsikūręs atskiras pasaulis. Viename apsigyvenusios istorijos apie archeologiją, kitame įsikūrusios keramikos dirbtuvės su juose šeimininkaujančiu keramiku Luku, o didžiausiame bokšte, su įspūdingais vaizdais į ežerą, galima apžiūrėti ir modernaus meno paveikslus. Deja, dienai keliaujant į pabaigą sakralinio meno ekspoziciją teko praleisti.
Ši diena Trakuose tapo ne tik profesiniu augimu, bet ir širdžiai brangiu prisiminimu – apie tai, kaip knyga, net ir tylėdama, gali kalbėti garsiau už žodžius. Ypatingą ačiū tariame Trakų istorinio muziejaus kolektyvui už šią neįkainojamą patirtį.