„Išsaugota Aleksandravo krašto atmintis“
Tikslas – puoselėti ir aktualizuoti Aleksandravo ir aplinkinių kaimų istorinę atmintį, sisteminant jau sukauptą medžiagą ir įtraukiant bendruomenės narius į vietos istorijos pažinimo, kūrybinės interpretacijos ir sklaidos veiklas.
Projektas „Išsaugota Aleksandravo krašto atmintis“ prisideda prie vietos kultūrinio paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo, stiprindamas istorinės atminties tęstinumą bendruomenėje. Bibliotekoje sukaupta ir projekto metu papildyta istorinė medžiaga taps kultūrine vertybe, prieinama visuomenei ir perduodama ateities kartoms. Kultūrinė vertė pasireiškia per vietos istorijos sisteminimą, viešinimą ir įtraukimą į bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Projektas aktualizuoja mažosios vietovės istoriją kaip svarbią bendros savivaldybės kultūrinės tapatybės dalį, stiprina gyventojų ryšį su savo kraštu, skatina pasididžiavimą gyvenamąja vieta. Meninė vertė kuriama per kūrybines interpretacijas – pasakojimų, tekstų, vizualinės medžiagos parengimą, parodos sukūrimą ir viešą pristatymą. Kūrybinės dirbtuvės ir baigiamasis renginys suteiks galimybę istorinę medžiagą pateikti ne tik informatyviai, bet ir estetiškai, pasitelkiant meninę raišką – literatūrinę, vizualinę ar muzikinę. Tokiu būdu istorija taps gyva kultūrine patirtimi, o ne tik archyviniu faktu. Projekto vertė – 300,00 Eur.
„BŪTIS IR BYTAS (Pijus repuoja Mačernį)“
2026 m. birželio 3 d. poezijos genijui Vytautui Mačerniui – 105-eri. Didžiuojamės, kad vienas ryškiausių lietuvių literatūros kūrėjų yra kilęs iš Plungės rajono. Tad projekto tikslas – aktualizuoti Vytauto Mačernio kūrybą Plungės rajono jaunimui, pasitelkiant jiems artimą šiuolaikinį poetinį-perkusinį vyskmą, atliekamą jauniems žmonėms puikiai žinomo atlikėjų dueto – Pijaus Operos ir Arkadijaus Gotesmano. Manome, kad mums, kaip bibliotekai, svarbu telkti įvairaus amžiaus ir patirties vietos gyventojus, plėsti jų akiratį, sudaryti galimybę išgirsti kokybišką šiuolaikišką poetinį-perkusinį performansą, ugdyti Plungės visuomenės meninį skonį.
Poetinis-perkusinis vyksmas PAGAVA – tai garsinis performansas, kuriame žodžio akrobato Pijaus Operos rep-poetiniai tekstai atsiveria ne tik per prasmę, bet ir skambesį, o garsų alchemiko Arkadijaus Gotesmano perkusija kuria garsinę erdvę šiems tekstams skleistis. PAGAVA nutinka tada, kai išgirsti muziką sakinyje, mintį garse, o prasmę – pauzėje. Šie du kūrėjai, dvi meninės raiškos scenoje susiaudžia į vientisą pasakojimą, kuriame tekstai ir perkusija kalbasi, nutyla, pasiveja, pagauna ir palydi vienas kitą. Programai būdinga netikėta forma bei pagavus turinys. Projekto vertė – 850,00 Eur.
„Du poetai, viena lemtis: Lorca ir Mačernis“
Siekiame supažindinti Plungės rajono gyventojus su dviem XX a. tragiškos lemties poetais – ispanų Federico García Lorca ir lietuvių Vytautu Mačerniu – bei atskleisti jų kūrybos dvasines, temines ir filosofines sąsajas. Projekto metu kviečiami du profesionalūs lektoriai / literatūrologai, kurie skaitys pranešimus, ves diskusijas ir moderuos poetų eilėraščių skaitymus. Renginys skatina vietos gyventojus (mėgėjus ir kūrėjus) gilintis į poeziją, dalintis įžvalgomis ir patiems skaityti tekstus, taip stiprinant literatūrinę saviraišką ir bendruomeniškumą. Šis literatūrinis vakaras vyks kaip integralus platesnės kultūrinės iniciatyvos komponentas – 2026 m. gegužės 16 d. Žemaičių dailės muziejuje (Žirgyno salėse) atidaroma didelės apimties Litos Cabellut paroda „Bodas de sangre × Kruvinos vestuvės“. Menininkė Lita Cabellut, gavusi kvietimą iliustruoti Federico García Lorca knygą „Bodas de sangre“, sukūrė paveikslų ir instaliacijų seriją, kuri vizualiai interpretuoja šią garsią dramą. Parodos dalyje tapyba ir instaliacijos kurs ypatingą erdvę, kurioje teatras tarsi susilies su Žirgyno architektūra. Garsi Lorca drama, pastatyta daugelio Ispanijos teatrų scenose, simboliškai „atvyks“ į Plungę, įgaudama naują vizualinę ir emocinę formą.
Literatūrinis renginys bus pristatytas kaip parodos kontekstualus pratęsimas ir gilinimas – diskusija apie Lorca kūrybą (ypač „Bodas de sangre“ motyvus: aistrą, likimą, smurtą, mirtį) ir jos paralelę su Mačernio egzistencine lyrika leis lankytojams dar giliau suprasti Cabellut interpretaciją ir Lorca palikimą. Projekto vertė – 1090,00 Eur.
„Kur gimsta kūryba – savi žmonės ir menas“
Projekto tikslas – skatinti vietos kūrėjų, profesionalaus ir mėgėjų meno sklaidą Plungės rajone, stiprinti bendruomenių kultūrinį aktyvumą ir tarpbendruomeninį bendradarbiavimą, puoselėti tradicinę lietuvių kultūrą bei aktualizuoti gyvosios kūrybos svarbą regiono kultūriniame gyvenime.
Projektu siekiama suburti penkių bibliotekų – Grumblių, Aleksandravo, Narvaišių, Platelių ir Šateikių – bendruomenes bendrai kūrybinei veiklai, organizuojant gyvos kūrybos vakarą Grumbliuose. Renginio metu vietos ir regiono šokio bei muzikos mėgėjai ir profesionalūs atlikėjai bus kviečiami pristatyti savo talentus, kūrybą ir meninius pasiekimus, sudarant sąlygas gyvam kultūriniam dialogui, patirties mainams ir aktyviam bendruomenės narių įsitraukimui.
Šis renginys bibliotekoms svarbus kaip galimybė įgyvendinti šiuolaikinės bibliotekos misiją – būti aktyviu bendruomenės kultūros ir kūrybos centru. Projektas leidžia bibliotekoms plėsti savo veiklas, stiprinti ryšius su vietos bendruomenėmis ir didinti kultūrinių paslaugų prieinamumą.
Atsižvelgiant į tai, kad 2026 metai paskelbti Kanklių metais, projekte ypatingas dėmesys skiriamas šio tradicinio lietuvių liaudies instrumento populiarinimui. Numatyta surengti kanklių parodą bei kanklėmis grojančių muzikantų pasirodymus, taip prisidedant prie etninės kultūros išsaugojimo, sklaidos ir aktualizavimo šiuolaikiniame kontekste. Projekto vertė – 390,00 Eur.
„Plungės viešosios bibliotekos orkestras“
Tikslas. Šiuolaikinės viešosios bibliotekos tampa daug daugiau nei vieta, kurioje saugomos knygos. Tai – atviros bendruomenės erdvės, kuriose susipina žinios, kūryba, technologijos ir bendravimas. Moderni biblioteka šiandien yra dinamiška, nuolat besikeičianti institucija, reaguojanti į žmonių poreikius ir siūlanti veiklas, kurios įgalina bendruomenę augti, mokytis ir kurti savo aplinkoje. Vis labiau įsitvirtina supratimas, kad biblioteka nėra tik informacijos saugykla – ji tampa vietos bendruomenės susitikimų scena ir erdve, kurioje žmonės atranda naujus savo raiškos būdus.
Biblioteka nuo 2017 m. organizuoja alternatyvaus meno ir muzikos XXI a. neskubėjo festivalį UPĖ. Šiuo festivaliu siekiama atliepti alternatyvaus ar šiuolaikinį meninį skonį turinčios auditorijos pomėgius Telšių apskrityje ir spręsti profesionalaus meno trūkumo periferijoje problemą.
2023 metų festivalyje atsiradusi „Plungės viešosios bibliotekos orkestro“ iniciatyva, jau 2025 m., tampa itin reikšmingu reiškiniu vietos kūrėjams ir gyventojams. Tai yra unikalus kintantis reiškinys, nes orkestras suburtas iš įvairaus amžiaus vietos gyventojų, vietos kūrėjų, kurių dauguma neturi jokio profesionalaus muzikinio išsilavinimo, tačiau mokosi improvizuoti kartu su profesionalais. Orkestro paruošimą padeda įgyvendinti profesionalus būgnininkas, perkusininkas ir kompozitorius (jau 35 metus gyvenantis Niujorke) Dalius Naujokaitis. Orkestras remiasi gyvosios kompozicijos ženklais. Muzika gimsta tiesiogiai pasirodymo metu, naudojant specifinius ženklus, kuriais vadovaujasi visi orkestro dalyviai.
„Plungės viešosios bibliotekos orkestro“ iniciatyvos tikslas – telkti įvairaus amžiaus ir patirties vietos gyventojus bei kūrėjus bendram kūrybiniam procesui, kuriame improvizacinė muzika tampa priemone asmeninei raiškai, bendruomenės sutelkimui ir kūrybiškumo sklaidai.
2025 metais orkestras buvo pakviestas į savo pirmąjį turą, į meno festivalį „Aritmiją“ Dzūkijos mieste Merkinėje. Taip nutiesdamas bendradarbiavimo tiltą tarp Dzūkijos ir Žemaitijos.
Taip pat ši iniciatyva nekartą skambėjo nacionalinėje žiniasklaidoje, nuorodoje galite rasti viena iš reportažų apie orkestrą : https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2571106/vieni-ismoko-pasitiketi-kitais-kiti-issilaisvino-nepaprastas-orkestras plungeje?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwY2xjawNBxtpleHRuA2FlbQIxM
Kultūrinė ir meninė vertė. Sukūrus reikšmingą vertę ir žinomumą, siekiama išlaikyti tęstinę jungtį tarp profesionalaus ir mėgėjų meno bei muzikos. Projektu numatoma sudaryti sąlygas bendruomenės nariams toliau susipažinti su improvizacine muzika, įsitraukti į kūrybinį procesą ir įveikti asmeninius emocinius barjerus. Veiklomis siekiama suteikti galimybių dalyviams pasirodyti scenoje, stiprinti jų saviraišką ir skatinti kūrybinę drąsą. Tokiu būdu improvizacinė muzika tampa atvira platforma vietos gyventojams augti, laisvėti ir atrasti naujas bendrystės formas.
Tikslinė auditorija. Projektas skirtas įvairaus amžiaus vietos gyventojams – mokiniams, jaunimui, suaugusiesiems ir senjorams – taip pat vietos kūrėjams, kultūros darbuotojams ir žmonėms, neturintiems profesionalaus muzikinio išsilavinimo, bet norintiems išbandyti kūrybinę saviraišką. Auditoriją sudaro asmenys, siekiantys patirti bendruomeniškumą, kurti, mokytis ir įveikti asmeninius emocinius barjerus per improvizacinę muziką. Projekto vertė – 560,00 Eur.
„Septynios vizijos šviesos“
Profesionalus kūrėjas buvo lietuvių literatūros klasikas Vytautas Mačernis, kuris parašė 7 vizijas. Įdomus sutapimas, kad Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos struktūriniame-teritoriniame padalinyje turinčiame Vytauto Mačernio bibliotekos vardą stovi septyni unikalūs, cilindro formos apšvietimo stulpai ant kurių kilo idėja perteikti septynias Vytauto Mačernio vizijas profesionalių menininkų rankomis.
Įprastai Lietuvos kaimų ir miestelių bibliotekų pavadinimai yra pagal tos vietovės pavadinimą, na o Žemaičių Kalvarijos miestelio biblioteka nuo 1993 metų turi Vytauto Mačernio bibliotekos vardą, tai kultūrinis identitetas, kuris įpareigoja biblioteką sieti su šiuo žymiu Lietuvos literatūros klasiku, poetu, rašytoju Vytautu Mačerniu, kuris be abejonės buvo profesionalus kūrėjas. Vienas žymiausių šio rašytojo kūrinių yra ,,Vizijos”, šiame projekte į jas ir koncentruosimės. Iliustruoti 7 Vytauto Mačernio vizijas ir eksploatuoti jas ant apšvietimo stulpų norime pakviesti talentingą grafinių komunikacijų dizaino specialybę įgijusią, įvairių nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatę ir nugalėtoją, sertifikuotą tradicinių amatų meistrę Adelę Bražėnaitę- Gančierę. Jos darbų paroda buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos seime, kas akivaizdžiai byloja, jog ši kūrėja tikrai yra pripažinta ir įvertinta savo srities profesionalė.
Ji specialiai sukurs Vytauto Mačernio ,,Vizijos” kūrinių iliustracijas, jas išraižys ant plastikinio popieriaus ir eksploatuos ant apšvietimo stulpų Vytauto Mačernio bibliotekoje. Tai bus ilgą išliekamąją vertę turintis darbas, kuris daug metų džiugins bibliotekos lankytojus. Taip pat ant tų stulpų bus užrašytos Vizijų ištraukos, kas skatins skaityti ir domėtis Vytauto Mačernio kūryba. Ir be viso šito, šios menininkės kūriniai tikrai turi ypatingą išraišką, kuri kaimiškoje vietovėje, pačioje intelektualiausioje patalpoje, tikrai atrodys skoningai, unikaliai atspindės vietos kultūros bei Lietuvos etnokultūros paveldą. Projekto vertė – 840,00 Eur.
„Tylūs meistrai iš Plungės: Jonušų 100-mečio atminimo vakaras ir vaikų kūrybinė drožybos edukacija“
2026 m. rugpjūčio mėn. sukanka 100 metų nuo žymių Plungės krašto tautodailininkų, medžio drožėjų Justino ir Reginos Jonušų gimimo. Abu kūrėjai savo gyvenimą paskyrė medžio menui išpuošė sodybą unikaliomis skulptūromis ir paliko ryškų pėdsaką liaudies mene. Jų kūrybos ir dirbtuvių autentiškumas išlikęs iki šiol jų namuose, Godelių kaime. Projektu siekiame įprasminti šių kūrėjų atminimą, įtraukiant vietos bendruomenę ir jaunąją kartą.
Vasaros paskutinį mėnesį bus surengtas atminimo vakaras Jonušų sodyboje, praturtintas muzikine ir poetine programa. Vyks kūrybinė drožybos edukacija vaikams su tautodailininku Viktoru Raibužiu. Šio projekto dėka ne tik atminsime Justiną ir Reginą Jonušus, bet ir perduosime amato dvasinę vertę naujajai kartai.
Atminimo vakaro metu numatomas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus tautodailininko, skulptoriaus Adolfo Andriejaus pranešimas apie Justiną ir Reginą Jonušus, jų kūrybą, ir vietą Žemaitijos liaudies kontekste. Į atminimo vakarą kviesime kūrėjus, kurie pažinojo Jonušus ir jie dalyvautų kaip pagalbiniai Meistrai kūrybinėje edukacijoje. Parodytų mažiesiems amatininkams kaip teisingai laikyti įrankį ar padėtų užbaigti darbelį.
Tikslas: Surengti atminimo vakarą Jonušų sodyboje Godelių kaime, pagerbti jų atminimą, pristatyti kūrybą, suburti vietos bendruomenę. Jonušų kūryba atspindi savitą liaudies meno kryptį, giliai įsišaknijusią Žemaitijos tradicijoje .Autentiška drožėjų sodyba, išlikusios dirbtuvės, tai neformalius, tačiau vertingas vietos kultūros paveldas. Renginio metu bus fiksuojami pasakojimai apie Jonušų gyvenimą ir kūrybą, dalijamasi prisiminimais, tai gyvoji istorija, kuri įprasmina praeitį dabartyje. Kūrybinės edukacijos metu vaikai praktikuos drožybą, o tai ne tik edukacinė, bet ir meninę saviraišką skatinanti veikla. Projekto vertė – 110,00 Eur.
„Juozas Bagdonas – Plungės šviesos ir spalvų dailininkas. Pleneras Plungės miesto šventei“
Tikslas supažindinti Plungės rajono gyventojus ir miesto šventės dalyvius su Plungės krašto dailininku Juozu Bagdonu (1911–2005) – išeivijos tapytoju, Žemaičių dailės muziejaus kūrėju, Plungės garbės piliečiu – bei jo kūrybos principais. Projekto metu žymus šiuolaikinis tapytojas Algimantas Rokas Černiauskas Plungės miesto šventės metu ves atvirą tapybos plenerą, kuriame dalyviams pristatys abstrakčios tapybos principus (kompozicija, spalvų santykiai, emocinė išraiška, gestas, abstrakcijos laisvė) ir parodys, kaip jie rezonuoja su J. Bagdono kūryba (peizažai, figūrinės kompozicijos, abstrakčios tendencijos). Dalyviai kurs darbus gamtoje, įkvėpti Plungės kraštovaizdžio ir Bagdono palikimo, o baigiamieji kūriniai bus pristatyti parodoje.
Kultūrinė ir meninė vertė. Juozas Bagdonas – vienas ryškiausių XX a. Lietuvos tapytojų, kurio kūryba jungia realistines ir abstrakčias tendencijas, o likimas nuo Plungės iki Kolumbijos emigracijos atspindi išeivijos menininkų dramą. Pleneras, vedamas Algimanto Roko Černiausko (vieno aktyviausių šiuolaikinių abstrakčios tapybos atstovų Lietuvoje), atgaivina Bagdono palikimą per gyvą kūrybą, pristato abstrakčios tapybos esmę paprastai ir prieinamai, jungia klasikinį paveldą su šiuolaikine menine kalba. Renginys stiprina Plungės kaip kultūros ir meno centro įvaizdį, skatina bendruomenės meninę saviraišką ir leidžia plungiškiams patiems patirti abstrakcijos principus praktikoje. Projekto vertė – 480,00 Eur.
„Plungės istorinėje atmintyje – ir poetas Raimondas Jonutis“
Projekto tikslas – Plungės krašto istorinės atminties lauke įtvirtinti poeto R. Jonučio asmenybę ir kūrybą.
Poetas Raimondas Jonutis (1955.10.29 – 1996.07.11) gimė Plungėje, čia augo, mokėsi, čia ir palaidotas. Vidumi gyveno, kaip prisimena jo draugai, „tarp Vilniaus ir Plungės“. Jis priklauso Aido Marčėno, Rolando Rastausko kartai, į literatūrą atėjusiai XX a. devinto dešimtmečio pabaigoje. Nors R. Jonučio kūryba – subtili, minimalistinė, filosofiškai gili – yra svarbi lietuvių poezijos kanono dalis ir vertinama literatūros kritikų bei rašytojų, tačiau jo vardas vietos bendruomenei šiandien yra menkai žinomas.
Renginiu siekiame priminti, kad Plungė turi ne tik pripažintus klasikus: Juliją Žemaitę, Vytautą Mačernį, bet ir stiprų šiuolaikinį poetą.
Projektas skirtas ne tik poezijos mėgėjams, bet ir apskritai plungiškiams, besidomintiems krašto kultūra ir istorija, pažinojusiems R. Jonutį bei jo šeimą. Projekto vertė – 220,00 Eur.
„Tautodailininkei Onai Lidijai Kazlauskienei – 90“
Projekto tikslas – surengti atsiminimų vakarą, skirtą tautodailininkės Onos Lidijos Kazlauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kultūrinė ir meninė vertė – renginio metu bus pristatoma jos kūryba, atskleidžianti individualų, savitą autorės stilių ir meninę saviraišką. Menininkės paveiksluose atsispindi Žemaitijos gamtos grožis ir senojo kaimo vaizdai. Projektas skatins susidomėjimą tautodaile, prisidės prie kultūrinių tradicijų išsaugojimo bei jų sklaidos.
Atsiminimų vakare dalyvaus Žemaitijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė, buvusi Plungės kultūros centro vyr. specialistė tautodailei Zafira Leilionienė, autorės kolegos tautodailininkai Vytas Jaugėla ir Rimantas Baginskis, Žemaičių Kalvarijos ,,Caritas‘‘ skyriaus globos namų darbuotoja Virginija Preibienė, Šarnelės bendruomenės pirmininkė Rima Jokubauskienė, Gegrėnų ,,Kaimo kūrėjų‘‘ klubo narė Sonata Paulauskienė, tautodailininkės dukra Rita Garjonienė. Svečiai dalinsis prisiminimais apie Onos Lidijos Kazlauskienės gyvenimą skirtingais laikotarpiais, pasakos apie jos kūrybos kelią, patirtis ir asmenybes, kurios formavo jos meninę raišką. Bus kviečiami dalyvauti bendruomenės gyventojai, jos artimieji ir visi ją pažinojusieji, norintys prisiminti tapytoją, pasidalinti prisiminimais bei pagerbti jos kūrybinį palikimą.
Ypatingą atmosferą, renginio metu sukurs Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Platelių folkloro ansamblis „Platelē“ su autentiškais Žemaitijos regiono šokiais, dainuojamuoju ir pasakomuoju folkloru.
Renginys planuojamas lapkričio 21 d. Bus parengta autorės darbų paroda, taip pat paroda, kurioje bus eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai daiktai ir straipsniai pasirodę spaudoje apie autorės gyvenimą ir kūrybą. Renginio metu bus rodomos skaidrės pateikiančios informaciją apie sukurtus darbus ir autorės gyvenimo faktus. Taip pat bus žiūrima 2007m. Zitos Kelmickaitės sukurta laida apie ją – ,,Ona Lidija iš Gegrėnų. Paišymo malonumai.‘‘ Projekto vertė – 120,00 Eur.
„Igno Končiaus mokslinis, etnografinis, kultūrinis palikimas Plungės kraštui ir Lietuvai“
Projekto tikslas – paminėti žymaus Lietuvos fiziko, etnografo, pedagogo ir visuomenininko Igno Končiaus 140-ąsias gimimo metines, aktualizuoti jo mokslinį ir kultūrinį palikimą bei pristatyti fizikos mokslo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Projektas sujungia mokslinį pažinimą ir kultūrinę raišką – renginyje numatytos fizikos mokslininkų: doc. dr. Vytauto Grivicko ir doc. dr. Bonifaco Vengalio paskaitos. Muzikinį foną renginio metu sukurs operos solistai Vytautas Kurnickas ir Gražina Skinderytė-Kurnickienė.
Kultūrinė, meninė ir švietėjiška vertė: per gyvą pasakojimą ir mokslo populiarinimą skatinamas domėjimasis savo krašto žmonėmis, istorija, mokslu, stiprinamas vietos tapatumas. Projekto vertė – 200,00 Eur.
„Žodis, kuris augina“
Projekto tikslas: M. Valančiaus, kaip doros skatintojo, švietėjo ir literato, padėjusio tvirtus pamatus nepriklausomybei, paminėjimas, sąsajų su nūdiena atskleidimas ir istorinės atminties išsaugojimas. M. Valančiaus nuopelnai kultūrai neabejotini. Tai iškiliausia 19 a. asmenybė, kėlusi kultūrinį lygį, blaivybės sąjūdžio kūrėjas ir puoselėtojas, lietuvių realistinės literatūros aukštesnio meninio lygio kėlimo pradininkas. Ypatingos sąsajos sieja M. Valančių su šiandieninės Lietuvos kultūra. Tai ir destruktyvių įpročių naikinimas, moralės auginimas ir lietuviškos kultūros, kalbos, tradicijų išsaugojimas šiandienos kosmopolitiniame pasaulyje. Projekto vertė – 200,00 Eur.