Gegrėnų bažnyčia – viena seniausių ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje, pastatyta dar 1754–ais metais. Būtent tuo laikmečiu, pasak kanauninko  A. Sabaliausko, Lietuvoje itin paplito iš Ispanijos atėjęs tikėjimas į Jėzų Nazarietį. „Tokio pamaldumo pradžia galėtume laikyti žymųjį Antakalnio Jėzų (Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje stovinti žmogaus dydžio Jėzaus skulptūra, datuojama 1700 m., – red. past.), nuo kurio šis tikėjimas į išduotą ir suimtą Jėzų pasklido po visą Lietuvą“, – bažnyčios ir jos pavadinimo ištakas atskleidžia kanauninkas. Tikima, jog Jėzaus Nazariečio skulptūros yra stebuklingos, suteikiančios įvairių malonių tikintiesiems: išpildančios jų prašymus ir maldas. Tokia, laikoma ir Gegrėnų bažnyčios Jėzaus Nazariečio skulptūra – tokio paties amžiaus, kaip ir bažnyčia, sukurta liaudies meistro.

Bažnyčia – ne tik viena seniausių Lietuvoje, bet ir viena mažiausių: kaip juokaudamas sako A. Sabaliauskas, didelės kaimo trobos dydžio. Mat Gegrėnų gyvenvietė visuomet buvo nedidelė, taigi ir bažnyčia, statyta dvaro su palivarku valdose, buvo pastatyta atitinkamai. Dėl savo nedidelio dydžio bažnyčia ilgai veikė kaip Žemaičių Kalvarijos filija ir tik 1940 m. tapo atskira Gegrėnų parapija.

Bažnyčios fundatoriai – dvaro valdytojai bajorai Venslauskiai, šį faktą atspindi ir priekiniame bažnyčios kupole iškeltas metalinis saulutės formos kryžius su šios giminės herbu. Gegrėnų Jėzaus Nazariečio bažnyčia priskiriama archajiškajam sakralinės architektūros tipui, pastatyta stačiakampio formos, tačiau vėliau iš abiejų pusių pristatyta po zakristiją – taigi šiandien ji yra kryžiaus formos. Išlikę ir iki šių dienų bažnyčioje tebestovi garsaus Lietuvos meistro Martyno Masalskio 1908 m. pastatyti vargonai.

Šiemet bažnyčia mini savo 270-ies metų jubiliejų. Šia proga bibliotekoje parengta paroda, kurioje eksponuojami įvairi istorinė medžiaga susijusi su bažnyčios gyvavimu.