Šį pavasarį (nuo balandžio 17 iki birželio 3 d.) Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje išgyvenome tikrą poezijos pavasarį, skirtą skaitytojams, besimokantiems pradinėse klasėse. Smagų, kūrybišką šurmulį sukėlė skaitymo skatinimui skirtas bibliotekos projektas „Nespjauk į poeziją“, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Plungės rajono savivaldybės.
Poeziją pasirinkome neatsitiktinai – ši literatūros rūšis, kaip teigia literatūrologė, folkloristė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, yra geriausia vaiko vedlė į literatūrą, žodžio meną. Tai lemia poezijos savybės – pirmiausia glaustumas, kas artima technologijų amžiaus vaikams, vis sunkiau išlaikantiems dėmesį. Taip pat – ritmika, muzikalumas. Dar viena savybė – netikėtumo efektas. Jau nekalbant, kad poezija gerina atmintį, tobulina rašymo gebėjimus. Galiausiai poezija padeda suprasti aplinkinį pasaulį, mat joje slypi gausa jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams (ir ne tik jiems) galimybę geriau suvokti patiriamus jausmus, juos įvardinti, suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Mokydamasis eilėraščių ir jų klausydamasis, gali tapti empatiškesnis, adekvačiau žvelgti į save ir patiriamas emocijas. Ir, žinoma, mėgautis menišku, giliu literatūriniu žodžiu, skaitymu.
Įgyvendindami projektą, jauniesiems skaitytojams surengėme 8 susitikimus-edukacijas su 7 įdomiais, smagiais, išmintingais, charizmatiškais kūrėjais, kurių įvairiapusiškoje veikloje yra vietos ir vaikų poezijai. Renginiuose apsilankė 218 dalyvių iš Senamiesčio mokyklos, Akademiko A. Jucio ir „Babrungo“ progimnazijų, „Ryto“ pagrindinės mokyklos. Projekto metu parengtas knygų parodėles apžiūrėjo dar didesnis būrys pradinių klasių mokinių ir darželinukų, jų mokytojos, auklėtojos, tėveliai.
Meninę projekto vertę geriausiai atskleidžia kūrėjų vardai ir pavardės.
Balandžio 17 d. Plungės Vaikų ir jaunimo bibliotekoje lankėsi rašytoja Evelina Daciūtė. Ji ne tik pristatė savo knygas, skaitė poeziją, bet ir pravedė kūrybines dirbtuves „Kaip pažadinti savyje poetą“.
Jų metu visi kūrė eilėraštį pagal koliažą. Buvo tikrai įdomu, naudinga ir išradinga. Beje, bibliotekoje visa vasarą galima išvysti vaikų suklijuotus koliažus ir paskaityti sukurtus eilėraščius.
Gegužės 2-ąją pas mus nutiko neeilinis įvykis – vaikai, padedami poeto, prozininko, filosofo Liutauro Degėsio, statė operą „Žvėrynas“ pagal rašytojo eilėraščius. Tam reikėjo susipažinti su operos tekstu, pasiskirstyti vaidmenis, pirma iš popieriaus, vėliau – iš limpančios plėvelės išsikirpti personažų kontūrus, juos išsipiešti ir prisiklijuoti prie rūbų. O tada vyko repeticijos, kurias vainikavo generalinė. Nenuostabu, kad procesas užtruko iki pietų (ir dar picas, kuriomis vaišino poetas, spėta sušveisti). Smagiausia, kad viskas repeticijomis nesibaigė – birželio 4 d. įvyko operos premjera, į kurią susirinko vaikų tėveliai.
Gegužės 5-osios rytą Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje svečiavosi dramaturgė, poetė Daiva Čepauskaitė. Renginį poetė pradėjo klausimu, kam reikalingi eilėraščiai. Į jį atsakymą bandė rasti ir pirmokai, ir ketvirtokai: kad būtų ką skaityti, ką mokytis atmintinai… O autorės atsakymas buvo kiek kitoks – kad rašantysis atskleistų savo požiūrį į pasaulį. Anksčiau teko skaityti D. Čepauskaitės mintį: „Eilėraštis yra keisti akiniai, pro kuriuos galiu matyti pasaulio gelmę, jo vidinius sluoksnius ir plika akimi nematomus procesus“. Susitikime bendrauta įvairiomis vaikams artimomis temomis, kiekvieną palydint kūriniu iš knygos „Baisiai gražūs eilėraščiai“: ir apie praėjusią mamos dieną, ir kaip sekasi keltis rytais, ir apie svarbius dalykus, vykstančius virtuvėje, ir apie augintinius. Teko ir patiems prisidėti prie kūrybos proceso – reikėjo pabaigti pradėtus eilėraščius, sugalvoti eilučių pabaigoms tinkančius žodžius, patarti autorei, kurie žodžiai tinka kūriniui apie patiekalą, o kurie ne. Vaikai puikiai susidorojo su visomis užduotimis.
Gegužės 14-ąją susitikimuose su vaikų rašytoja Indre Pliuškyte-Zalieckiene, atsakant į klausimą, kokie gyvūnai įsikūrę vaikų namuose, kalbėta ne apie kates, šunis, žiurkėnus, jūrų kiaulytes, vėžliukus ar triušiukus. Net ne apie peles, vorus ar muses. Apie gerokai didesnius – arklius, dramblius, pelikanus ir krokodilus… Aišku, jie visi – įsivaizduojami, atkeliavę iš Indrės poezijos knygos „Kaip sutramdyti žvėryną“. O tramdyti tikrai yra ką, kai arkliai išspardo po kambarį kaladėles, rupšnoja knygelių lapus ir suryja brolio saldainius, o drambliai krečia eibes vonios kambaryje. Su tuo tikriausiai susiduria didžioji dauguma vaikų ir jų tėvų. Jei tokie dalykai dedasi ir jūsų namuose ir nežinote, kaip su jais tvarkytis, pats laikas atsiversti minėtą poetės knygą. Beje, ji išrinkta geriausia 2021 m. knyga vaikams Lietuvoje. Matyt, dėl aktualumo. Renginio dalyviai ir patys pabuvo poetais – ieškojo besirimuojančių žodžių ir įrašė juos į savo kuriamus eilėraščius apie pasirinktą gyvūną klasėje. Žinoma, ir kūrinius skaitė. Su didžiausiu entuziazmu.
Apie poeziją, širdies, jausmų kalbą, galima kalbėtis ir su mažiausiais, ir su vyriausiais. O kad ją jaučia ir supranta antrokai, įsitikinome susitikime su poetu, literatūrologu, kritiku, vertėju Vainiumi Baku, gegužės 22 dieną vykusiame Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje.
Susitikime – ne tik begalę įdomiausių istorijų talpinanti poeto kūryba, bet ir žaidimas „Tiesa ar drąsa“, kurio visos užduotys teko Vainiui. Pavyzdžiui, skaityti posmus lėlės, roboto, pikto profesoriaus balsu, net dūzgiant kaip kamanei. Taip pat – sukurti ketureilį duota tema. Netgi paspėlioti, kas slepiasi po baltu gaubtu. O tai, kas slėpėsi, žinoma, buvo susiję su vienu iš poeto eilėraščių.
Gegužės 30 d. pas mus atvyko poetas, vertėjas, literatūros ir meno kritikas Dainius Gintalas, o pasak vaikų, žmogus, vieniems primenantis Mario iš žaidimo „Mincraft“, kitiems – Tarzaną. O tėvai jį, pasirodo, ir dabar tebevadina begemotu. Ir viena iš Dainiaus poezijos knygų vaikams vadinasi „Duokit kelią begemotui֧“. Kadangi renginys buvo skirtas ne tik poezijos skaitymui, bet ir kūrybinėms dirbtuvėms, vaikai, padedami svečio, atliko keletą Tai Či pratimų, atpalaiduojančių fantaziją, ir, sužinoję, kas yra siurrealistai, išbandė vieną jų kūrybos metodą, vadinamą Cadavre exquis, – rašė kolektyvinius siurrealistinius eilėraščius. Ir rašyti, ir skaityti, ir klausytis daugiau kaip 20 eilėraščių buvo ir smagu, ir įdomu. Kai kurie tekstai buvo itin meniški bei prasmingi.
Birželio 3 d. projektą „Nespjauk į poeziją“ vainikavo poezijos skaitymai ir eilėraščių kūrimo edukacija „Rimai ir ritmai“. Renginio svečiai – rašytojas, poetas Marius Marcinkevičius ir dailininkė Lina Itagaki. Kaip rodo edukacijos pavadinimas, pirmiausia pasiaiškinta, kas yra rimas, kaip rimuoti žodžius. O tada jau pasipylė eilėraščiai. Renginio dalyviai pirmokai stengėsi atspėti eilučių paskutinius žodžius, mokėsi atmintinai eilėraštį „Turėjimas“. Kita užduotis buvo grupelėmis iš vokelyje sudėtų žodžių sudėlioti posmą. Perskaičius visų grupių kūrybą, paklausyta originalo, virtusio daina. Jos metu viena klasė virto kuojomis, kita – ešeriais. Įdomu buvo sužinoti, kad eilėraštis pateko į japonų kalba išleistą Mariaus knygą „Eilėraščiai prieš miegą“. Ne mažiau įdomu buvo išgirsti, kaip kūrinys skamba japoniškai. Šią kalbą moka iliustratorė Lina Itagaki, šešerius metus gyvenusi Japonijoje. Pirmokams buvo smalsu sužinoti, kaip japonų kalba skamba žodžiai varna, gervė, balionas, mokykla, biblioteka, pasaulis, širdutė, Plungė. Mūsų miesto pavadinimą, pasirodo, japonai tartų kitaip – sakytų „Prungė“, nes jie savo kalboje neturi garso „l“. Susitikimą baigėme dar viena daina apie žuvis, per kurią ir skrajojom, ir dainavom, ir mojavom. O galiausiai pasiplojom vieni kitiems.
Projektas baigėsi. Tikime, kad prisiminimai apie susitikimus su kūrybiškais vaikų poetais liks jų dalyvių galvose ir širdyse, poezija atras kelią į mažųjų ir vyresnių skaitytojų širdis, o jie patys, išgirdę, kad Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje vyksta kas nors, susiję su poezija ar apskritai skaitymu, lėks pas mus kaip ant sparnų. Ir draugus paragins.
Projekto „Nespjauk į poeziją“ vadovė, Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekos vedėja Kristina Pilitauskienė
