Penktadienį, vasario 6 d., bibliotekoje startavęs knygų klubas tapo gyva ir įkvepiančia diskusija apie kūrybą, žmogaus tapatybę bei vidinius pasaulius. Susitikimo metu bibliotekos darbuotojos dalijosi savo įžvalgomis apie labai skirtingas, bet netikėtai tarpusavyje susisiejančias knygas – nuo Davido Lyncho ir Kristine McKenna „Sapnų kambario“ pasąmonės labirintų iki Patti Smith „Tiesiog vaikai“ jautrios draugystės ir laisvės paieškų kronikų. Carl Gustavo Jungo „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“ kvietė į gilesnį savęs pažinimą, Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“ – į trapų atminties ir vaizduotės pasaulį, o Johno Steinbecko „Į Rytus nuo Edeno“ priminė amžinas gėrio ir blogio kovas. Valdo Papievio „Eiti“ tarsi sujungė visas temas į tylų, bet prasmingą buvimo ir judėjimo apmąstymą.

Mūsų miela kolegė, Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Genovaitė, dalinasi savo mintimis apie šiuo metu skaitomą rašytojo iš Portugalijos – Chosė Saramago knygą:
„Kadangi esu romanų kalbų gerbėja, su prancūzų ir ispanų kalbomis keliauju per pasaulį, tad ir romanų kalbomis parašytai literatūrai skiriu didesnį dėmesį. Kažkiek žinau prancūzų, ispanų, vieną kitą italų autorių, o kažkada pagalvojau: toliausio Europos taško, Iberijos pusiasalio pakraščio – Portugalijos (portugalų kalba priklauso romanų kalbų grupei) – su literatūra taip ir nepasiekiau. Tad pradėjau domėtis portugalų literatūra, jos autoriais ir taip radau José Saramago (1922–2010). Chosė Saramago – vienas didžiausių XX a. rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureatas (1998 m.). Vien Portugalijoje parduota daugiau nei 2 mln. jo knygų, kurios išverstos į 25 kalbas. Lietuviškai jo išleista turbūt 8 knygos, kurias esu pasiryžusi perskaityti ir po truputį jas skaitau. Šiuo metu skaitau turbūt skandalingiausią jo romaną „Evangelija pagal Jėzų Kristų“. Autorius sukūrė itin žmogiško ir žemiško, tačiau humaniškesnio net už patį Dievą Jėzaus paveikslą. Jėzus vaizduojamas ne kaip Dievo sūnus, bet kaip paprastas žmogus. Tai sulaukė itin neigiamos Bažnyčios reakcijos: „Evangelija pagal Jėzų Kristų“ buvo uždrausta keliose katalikiškose šalyse, o Portugalijos vyriausybė 1992 m. „Evangeliją pagal Jėzų Kristų“ įsakė išbraukti iš Europos Literatūros prizo kandidatų, teigdama, kad ši knyga įžeidžia tikinčiųjų jausmus. J. Saramago buvo priverstas palikti gimtąją šalį – persikėlė į Lansarotę Kanarų salose, kur gyveno iki mirties.
Nepaisant prieštaringų vertinimų, romanas išlieka vienu reikšmingiausių J. Saramago kūrinių, kuris kviečia skaitytojus iš naujo permąstyti tradicines religines tiesas, tyrinėti tikėjimo, žmogiškumo ir Dievo prigimties klausimus. „Evangelija pagal Jėzų Kristų“ yra provokuojanti, drąsi ir gili knyga, kurioje Chosė Saramago kviečia skaitytojus kitaip pažvelgti į vieną iš svarbiausių istorinių ir religinių figūrų – Jėzų Kristų. Autorius suteikia šiam personažui žemišką ir žmogišką veidą, leisdamas jam patirti meilę, skausmą ir abejones. Knyga kelia klausimus apie religiją, tikėjimą ir žmogaus vietą pasaulyje, o jos provokuojantis turinys išlieka atviras interpretacijoms bei diskusijoms.“

Pirmasis knygų klubo susitikimas įrodė, kad poreikis dalintis skaitomomis istorijomis yra gyvas ir būtinas. Tad nesustosime – skaitymo maratonas tik prasideda!