Tik pravažiavus Paukštakius, kiek tolėliau nuo kelio esantys senieji kaimo kapeliai iš tolo šviečia baltomis žmogaus ūgio skulptūromis. Čia išrikiuoti gipsiniai Šventieji ir paprasti, lyg to paties kaimo žmonės, jų gyvulėliai savo paslaptingą gyvenimą kartu gyvena jau ne vieną dešimtmetį.

Visa tai – vienos moters rūpesčiu ir begaliniu tikėjimu sukurtas pasaulis.

Paukštakiškė Danutė Rimeikaitė, vienuolė pasaulietė, keistuolė, turėjusi, kaip žmonės sakė, giliai reginčią sielą visą savo gyvenimą paskyrė tikėjimui ir geriems darbams žmonių labui.

Trumpa lovelė – tik susirietus gulėti, kuklus šiaudais kimštas čiužinys, malda dieną ir naktį…

Ir nepailstantis rūpinimasis čia pat, tik per lauką buvusiais senais, apleistais kapeliais.

Kartą radusi ten šunų ar lapių iškeltą kaukolę, naktį Danutė susapnavo sapną – pasirodęs miręs kareivis paprašė labiau pasirūpinti čia sulaidotaisiais.

Nerukus moters rūpesčiu kapinaitėse iškilo įspūdinga pirmoji – Kristaus ir šalia jo priklaupusio angelo – skulptūra.

Visą istoriją skaitykite KULTŪROS LAIKRAŠTYJE „ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ” 2025 m. Nr. 7