Du poetai, viena lemtis: Lorca ir Mačernis. Abiejų gyvenimo pabaiga tragiška, vienas žuvęs nuo sviedinio skeveldros, kitas – nužudytas karo metu, tačiau abiejų atminimas išlikęs ir gyvas ligi šiol.
Šeštadienį bibliotekoje vyko literatūrinė šventė, jungianti Ispanijos ir Lietuvos genijus, jų kraują, likimą ir amžinąją poeziją.
Visą dieną trukusio renginio metu spėjome nemažai nuveikti. Dieną pradėjome klausydamiesi „Poezijos pavasario“ skaitovų. Skambėjo Mariaus Buroko, Marijos Mažulės, Renatos Karvelis, Erikos Drungytės, Jurgitos Jasponytės bei Benedikto Januševičiaus eilės. Vėliau, pranešimą „Politiniai sentimentai ir meninė tiesa: Mačernio ir Lorcos atvejis“ skaitė vertėjas ir filosofas Kasparas Pocius. Išvydome ir nuostabų Beatrice Plescan performansą „KRUVINA NUOTAKA“. Beatrice yra rumunų teatro režisierė ir režisūros studentė Ispanijos karališkojoje dramos menų mokykloje (RESAD) Madride, specializuojasi scenos režisūroje. Ji aistringai domisi sceniniais eksperimentais, Federico García Lorcos literatūra, savo darbuose tyrinėja judesį, vizualinę dramaturgiją ir įvairių meninių bei kultūrinių įtakų susidūrimą. Po performanso sekė gegorgafijos mokytojo, poeto V. Mačerniaus muziejaus gido Broniaus Kleinausko bei Maironio lietuvių literatūros muziejaus išeivių rašytojų gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojos Virginijos Paplauskienės pristatymai. Abu jie – apie mūsų kraštietį, visiems taip gerai žinomą ir skaitomą Vytautą Mačernį. Na, o Frederico Garcias Lorcos atvejį patyrinėjo ir pristatė literatūros tyrėja ir vertėja dr. Aistė Kučinskienė. Dieną vainikavo visų dėmesį prikaustęs Nido Danilevičiaus ir Vaido Grišmanausko gyvai atliekamas gitarų pasirodymas bei kvepalų ekspertės Editos Vigelytės edukacinis užsiėmimas „Kvapas, kaip personažas. Federico García Lorca dramaturgiją „užuodžiant““.
Nors Federico García Lorcą ir Vytautą Mačernį skyrė šalys, kalbos ir kultūros, jų likimai stebėtinai panašūs – abu išėjo per anksti. Ši literatūrinė šventė mums tarsi priminė, kad tikrasis poeto gyvenimas nesibaigia jo mirties dieną – jis tęsiasi eilėse, kurios dar ilgus metus kalba apie žmogaus likimą, meilę ir ilgesį.
