Vakar bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į puikų parodos pristatymą – bibliotekos erdvę papuošė spalvotos kryželiu siuvinėtos pagalvėlės, gražūs paveikslai, keli tapybos darbai bei karoliukais siuvinėtas kūrinys. O tų puikių darbelių autorė, mums visiems gerai pažįstama daugelį metų Gegrėnuose gyvenanti ir ilgą laiką mokytoja mūsų mokykloje dirbusi – Regina Vičienė.
Nekartą kalbinau mokytoją surengti bibliotekoje jos darbelių parodėlę, bet ji vis atsisakydavo sakydama , kad jos darbeliai netinka parodai ir kad mažai jų teturi pas save, nes visus savo darbelius ji dovanoja savo artimiesiems. Jau buvau praradusi viltį, kad kada nors pavyks ją perkalbėti… Ir visai netikėtai sulaukiau mokytojos dukros Virgos skambučio, kad jos su sese Loreta, sumanė mamai gimtadienio proga padaryti netikėtą staigmeną – surengti jos darbelių parodą ir ar būtų galima tai padaryti bibliotekoje. Žinoma, aš labai apsidžiaugiau ir sutikau.
Prasidėjo slaptas pasiruošimas parodai, nes reikėjo visus dovanotus darbelius, mamai nežinant, sugražinti iš įvairių vietų – Vilniaus, Plungės, Visagino ir net Eindhoveno Nyderlanduose. Ir vieną ankstų rytą, jie atkeliavo į mūsų biblioteką ir papuošė jos sienas. O pavakary gražus būrelis pačių artimiausių mokytojos žmonių, kartu su ja, apsilankė bibliotekoje apžiūrėti parodos. Ir tikrai jai tai buvo staigmena. Iš pradžių truputį net pyktelėjo ant dukrų, kad slapta čia sugalvojo tokią staigmeną. Bet neilgam… Buvo smagu stebėti, kaip pati tų darbelių autorė stebėjosi, kad šitiek nemažai jos darbelių ir kad kai kurių ji net nepamena kam dovanojo. Kaip dukros, žentai, anūkai su antrom pusėm ir proanūkis džiaugiasi ir didžiuojasi mamos ir močiutės sukurtais darbais ir kaip jie juos brangina ir saugo.

Taigi gavosi taip, kad parodos pristatymas vyko du kartus, nes vakar į biblioteką ir susitikimą su parodos autore susirinko buvę jos mokiniai, kaimynai, draugai, tiesiog žmonės, kurie ją pažįsta. Mokytoją į susitikimą atlydėjo dukra Loreta. Buvo smagu paklausyti kaip ji kalbėjo apie savo gyvenimą, mokytojavimo metus, apie savo darbelius, apie tai kaip ji susidomėjo rankdarbiais, ir kaip pradėjo juos daryti, žinoma nepamiršdama pasakyti, kad čia jos mažiausias meninis įdirbis, nes juk viskas surašyta skaičiais, spalvom – imi ir darai, tai čia tik jos darbas … O kur kantrybė, kruopštumas, daugybė valandų praleistų prie šių gražių darbelių? Man labai patiko dukros Virgos mintys išsakytos apie mamos darbus, todėl juos pacituosiu : ,, Mamos Reginos darbuose atsiskleidžia meilė gamtai, spalvoms ir grožiui. Siuvinėtuose paveiksluose ir pagalvėlėse gausu gėlių motyvų, peizažų bei šviesių kasdienio gyvenimo akimirkų. Kiekvienas darbas sukurtas su didele kantrybe ir kruopštumu, o kartu išsaugo rankų darbo šilumą. Žvelgiant į šiuos kūrinius nesunku pajusti, kad jų autorė kuria ne dėl pripažinimo, o iš vidinio poreikio dalintis grožiu ir džiuginti kitus. Ši paroda pasakoja ne tik apie rankdarbius. Ji pasakoja apie žmogų, kuris visą gyvenimą dirbo su vaikais, o vėliau savo kūrybiškumą ir kantrybę perkėlė į siuvinėjimą. Kiekviename darbe sudėta daugybė valandų kruopštaus darbo, tačiau svarbiausia tai, kad juose atsispindi autorės širdžiai artimi dalykai – gėlės, gamta, namų jaukumas ir artimųjų džiaugsmas. Ši paroda – tai ne tik rankdarbių ekspozicija, bet ir ilgo, kūrybos bei nuoširdumo kupino gyvenimo istorijos dalelė.‘‘
Buvo gražu žiūrėti kaip jos sukurtais darbeliais džiaugiasi susirinkusieji, sveikina ir dovanoja gėles linkėdami sveikatos ir gražių darbų, o viena jos buvusi mokinė net padeklamavo eilėraštį, kurį mokytoja buvo liepusi išmokti… Buvo puikus, šiltas susitikimas – pasigrožėjome puikiais darbeliais,, kuriuose atsispindi kūrėjos kruopštumas ir meilė kūrybai. Susėdę prie kavos puodelio maloniai pabernavome ir padiskutavome įvairiais klausimais. Ačiū visiems dalyvavusiems.

Na o dabar trumpai apie šių darbelių autorę.

Gimė 1932 m. Židikuose. Baigusi kaimo septynmetę mokyklą išvyko mokytis į Mažeikius. Buvo labai gera mokinė, todėl besimokant dešimtoje klasėje, Sedos švietimo skyriaus vedėjas, kadangi tuo metu labai trūko mokytojų., jai pasiūlė dirbti mokytoja. Žinoma ji sutiko, nes labai norėjo būti mokytoja, būti savarankiška ir užsidirbti pinigėlių. Pirmoji jos darbo vieta buvo Skuodo rajone Luobos kaimo pradinėje mokykloje.

Kaip pati mokytoja atsimena jos pirmieji mokiniai buvo šešiolikos metų, o pati ,,panelė mokytoja‘‘ aštuoniolikos. Kadangi neturėjo pedagoginio išsilavinimo, ją dažnai kėlė iš vienos mokyklos į kitą, tad teko padirbėti: Nasrėnuose , Kruopiuose, Plateliuose, Virkšuose, Pūčkoriuose ir daugelyje kitų mokyklų. Mokytojos atlyginimas buvo labai mažas, tad prisimena, kad išdirbus metus ir atėmus pragyvenimui skirtus pinigėlius, pavyko nusipirkti tik suknelei medžiagos.

Paskui, kai neakivaizdiniu būdu baigė pedagoginę mokyklą ir turėjo diplomą, tai jau taip dažnai niekas nebekėlė iš mokyklos į mokyklą, tad apsistojo Plungės rajone. Šešiolika metų išdirbo Degučių pradinėje mokykloje, ją uždarius keletą metų dirbo Žernių mokykloje, ją uždarius, atsikraustė gyventi į Gegrėnus ir pradėjo dirbti Gegrėnų aštuonmetėje mokykloje, kur išdirbo šešiolika metų ir išėjo į pensiją. Tada atsirado daugiau laisvo laiko . Susidomėti siuvinėjimu kryželiu ją paskatino draugė ir bendramintė gegrėniškė Danutė Petrutienė, kuri ne tik sudomino šiuo užsiėmimu, bet ir parodė kaip ką daryti.

Netrukus ant mokytojos stalo atsirado eskizai, adatos ir spalvingi siūlai. Pirmasis darbelis buvo nedidelis žiemos vaizdelis, kurį padariusi neliko patenkinta ir norėjo išmesti į šiukšlinę, bet kaimynė neleido ir paprašė, kad atiduotų jai. Jinai darbelį išsaugojo ir šiandien jis gražiausiai dera prie kitų parodoje eksponuojamų darbelių. Pamažu maži darbeliai išaugo į didesnius. Kaip autorė sako, kad buvo toks laikotarpis, kad visi žinojo kad bet kokia proga geriausia dovana mamai ar močiutei yra eskizai, spalvoti siūlai ir akvareliniai dažai.
Ši veikla taip įtraukė, kad jau beveik ir dvidešimt metų prabėgo ir darbų nemažai susikaupė su kuriais turime galimybę supažindinti savo bibliotekos lankytojus.
Be rankdarbių darymo, laisvalaikiu mokytoja mėgsta skaityti, spręsti kryžiažodžius. Mėgsta keliauti su dukrom po Lietuvą ir jau būdama garbaus amžiaus pabuvojo Paryžiuje, aplankė anūkę gyvenan-čią Olandijoje.

Abi dukros pasekė mamos pėdom ir įsigijo pedagoginius išsilavinimus. Mokytoja turi keturis anūkus ir vieną proanūką.
Jau eilę metų per žiemą ji gyvena pas dukras, o vasarą grįžta į Gegrėnus ir visada užsuka į biblioteką.